Nuotr. iš asmeninio archyvo.

„Vilniaus galerija“ kviečia į kovo 28 – balandžio 29 dienomis vykstančią R. Paknio fotografijų parodą „Išlikęs laikas“. Menininko darbus nemokamai išvysti galima Šiaurės miestelyje įsikūrusioje „Domus galerijos“ parodų erdvėje.

Paknio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo nuo 1999 metais didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo „Lietuvos bažnyčių menas“, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė ir kitas abiejų fotografų leidinys „Senoji lietuvių skulptūra“. Tačiau puikiai iliustruotų kultūros leidinių sėkmė jų autorių simboliškai įkalino spaudos fotografijos lauke. Pastaraisiais metais fotografas aktyviai keičia įsitvirtinusį požiūrį į save ir savo veiklą: 2015-ųjų lapkritį Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje jis atidarė asmeninę parodą „Išlikęs laikas. Medinių bažnyčių interjerai“.

Paknys fotografuoja ir rodo tai, kas jį visą gyvenimą labiausiai domino, – senąją architektūrą. Tai – Lietuvos paveldas: bažnyčios, koplyčios, vienuolynai, dvarai. Prieš keletą metų jo susidomėjimo laukas prasiplėtė rytų ir pietryčių kryptimi – į LDK žemes Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Paknio fotografijos sukurtos neskubant ir skirtos žiūrėti ilgai. Jos gražios kaip paveikslai, nors kartu šiek tiek baugina – kaip visi iš praeities į mūsų dabartį įsiveržę pavidalai. Tikras malonumas mėgautis įgudusia fotografo akimi pagauto vaizdo estetika, pasinerti į jo meistriškai sukurtą elegišką nuotaiką, tačiau tampa nejauku staiga suvokus, kad prieš mus – žiauriai deformuotos atminties kultūros dokumentas. Rafinuoti vaizdai byloja apie tragediją, atėmusią žmonėms gebėjimą darniai sugyventi su savo praeitimi ir jos ženklais.

Sunku patikėti, kad tą daugybę nykstančių mūrų kas nors pajėgs prikelti naujam gyvenimui, ypač kad, pasak fotografo, kalbantis su vietiniais Baltarusijoje, Ukrainoje, pasitaiko, net ir Lietuvoje, pašnekovai prisimena nebe koplyčią, o joje buvusį sandėlį arba garažą, nors jų močiutės ir seneliai dar eidavo ten melstis. Toks požiūris R. Pakniui – dar viena paskata fotografuoti: jis tiki, kad nufotografavus nebūčiai pasmerktą objektą nykimas tarsi sustabdomas, be to, kuriama nauja kultūros vertė.

Parengta pagal Giedrės Jankevičiūtės straipsnį